- polubis
- ×põlubis (l. pałuba, rus. пaлyбa) sm. (1) NdŽ, FrnW 1. D.Pošk, Brs, Dr dengtas vežimas: Ponas sėdi poluby ir važiuo[ja] J. Iki šiolei žemlionys kits kitą raiti lankė, polubių, ratų ant suopynėms nežinojo S.Dauk. Savo vaikus ir pačias kailių ar tūbų polubiūse važiojantys S.Dauk. Karietos ir polubiai sutraukti ing stadalą Rp. 2. vežimo uždengimas, dangtis: Ant ratais antdėsim põlubį – nei užlys, nei užsnigs Skd. Po põlubio į Telšius važiavom Brs. 3. avilio stogas: Polubis sukaltas iš lentų, ant bitaulio uždėtas J.
Dictionary of the Lithuanian Language.